žirgla

žìrgla scom. (1) 1. kas ilgakojis: Norėjau pasivyt, ale ką tu tokį žìrglą pavysi Skr. Tas mūsų Jonas tvirtas žìrgla, griovys jam nieko nereiškia Mrj. Toks žìrgla, nei jis paeis kaip žmogus, nei ką Slv. Jau ir tas žirgla ateina Snt. 2. Grk, Vdžg kas išsižergęs arba žargstosi, išsižergėlis: Ot žìrgla, ko jis čia dabar žargstosi? Žvr. 3. kas trumpų kojų: O ta žìrgla (kiaulė) nė kiek nestorė[ja] Užv.